Gamintojas · Mados ir namų aksesuarai
Trumpa sagos istorija: ji egzistuoja tūkstantmečius, tačiau iš pradžių buvo prie drabužio prisiuvama puošmena, o ne užsegimas. Saga su kilpa, kokią pažįstame šiandien, Europoje paplito XIII amžiuje. Nuo tada keitėsi medžiagos – kaulas, metalas, perlamutras, korozo, plastikas, – tačiau principas liko tas pats.
Kas yra saga
Saga – tai mažas, dažniausiai apvalus daiktas, kuris prisiuvamas arba pritvirtinamas prie drabužio ir praeina pro kilpą ar kilputę, kad drabužis liktų užsegtas. Platesne prasme sagomis vadiname ir panašios formos dekoratyvinius elementus. Lietuvių kalboje taisyklinga forma yra „saga“; šnekamojoje kalboje kartais girdimas „guzikas“, tačiau tai nenorminis žodis. Angliškai saga – button, vokiškai Knopf, prancūziškai bouton.
Sagos istorija senovėje – puošmenos, o ne užsegimai
Archeologai randa tūkstančių metų senumo sagos formos daiktų iš kriauklių, kaulo ir akmens. Jie turi skylutes prisiuvimui, tačiau daugiausia buvo naudojami kaip puošmena, statuso ženklas ar amuletas. Senovėje drabužiai daugiausia buvo segami diržais, raišteliais ir segėmis (fibulomis) – metaliniais smeigtukais su spyruokle, panašiais į šiandieninį žiogelį. Romėnai ir graikai naudojo segės ir sages-broškes, o ne sagas su kilpomis.
Tai svarbi detalė: pati saga sena, tačiau idėja ją prakišti pro plyšį audinyje atsirado daug vėliau.
Viduramžiai ir kilpos gimimas
XIII amžiuje Europoje atsiranda kilpa – sutvirtintas plyšys audinyje, pro kurį praeina saga. Tai nedidelė techninė revoliucija. Drabužiai jau gali glaudžiai priglusti prie kūno, nesiuvant jų tiesiai ant žmogaus. Mada greitai tuo pasinaudoja: rankovėse ir drabužių priekyje išrikiuojamos dešimtys mažų sagų, tampančių turto simboliu.
To meto sagos gaminamos iš kaulo, rago, medžio, metalo ir audinio. Dideliuose miestuose kuriasi sagų meistrų gildijos, saugančios amatą ir nustatančios kokybės standartus.
XVIII ir XIX amžius – sagų pramonė
XVIII amžiuje aristokratų drabužiuose saga yra tikras juvelyrinis dirbinys – iš sidabro, paauksuoto metalo, emalio, porceliano, net su miniatiūriniais piešiniais. Kartu auga paprastesnių metalinių sagų karinėms uniformoms gamyba. Uniformų sagos su reljefinėmis emblemomis iki šiol yra klasikinis sagos kaip tapatybės nešėjos pavyzdys.
XIX amžiuje industrializacija sagą paverčia masiniu produktu:
- štampavimo mašinos leidžia serijiniu būdu gaminti metalines sagas;
- perlamutrinės sagos iš moliuskų kriauklių tampa marškinių standartu;
- atsiranda korozo – taguos palmės riešutas, vadinamas „augaliniu drambliakauliu“, kuris apdirbamas kaip kaulas ir lengvai dažomas;
- įsitvirtina matavimas linijomis (ligne), naudojamas ir šiandien.
XX amžius – plastikai ir masinė mada
XX amžiaus pradžioje atsiranda pirmieji plastikai – kazeinas, celiulioidas, vėliau bakelitas. Jie leidžia gaminti tokių spalvų ir formų sagas, kokių natūralios medžiagos pasiūlyti negali. Po Antrojo pasaulinio karo poliesterio derva palaipsniui išstumia daugumą medžiagų masinėje konfekcijoje: ji pigi, tvirta, atlaiko skalbimą ir gali imituoti ragą, perlamutrą ar akmenį.
Tuo pačiu laikotarpiu vystosi ir metalinės presuojamos sagos – džinsų saga ir spaudė, kurios ne prisiuvamos, o tvirtinamos mašina. Jos lydi džinso ir darbo drabužių iškilimą.
Saga šiandien
Šiandien saga jungia funkciją, dizainą ir istoriją. Mados prekės ženklai naudoja sagas su graviruotu logotipu kaip autentiškumo ženklą, o tvari mada grąžina susidomėjimą natūraliomis medžiagomis – korozo, medžiu, kokosu, ragu. Kartu poliesteris išlieka pagrindine masinės gamybos medžiaga dėl kainos ir stabilios kokybės.
| Laikotarpis | Sagos vaidmuo | Tipinės medžiagos |
|---|---|---|
| Senovė | puošmena, amuletas | kriauklė, kaulas, akmuo |
| XIII–XVII a. | užsegimas su kilpa, statuso ženklas | kaulas, ragas, medis, metalas, audinys |
| XVIII a. | papuošalas, uniformos ženklas | sidabras, paauksavimas, emalis, porcelianas |
| XIX a. | masinė gamyba | štampuotas metalas, perlamutras, korozo |
| XX–XXI a. | funkcija ir prekės ženklo išraiška | plastikai, poliesteris, metalas, natūralios medžiagos |
Ko galime pasimokyti iš sagos istorijos
Istorija rodo, kad saga visada buvo daugiau nei užsegimas. Ji kalbėjo apie savininko statusą, jo priklausymą kariuomenei ar gildijai, o šiandien kalba apie prekės ženklą. Todėl ir šiuolaikiniame drabužyje verta ją rinktis sąmoningai: sagos medžiaga, apdaila ir logotipas yra kolekcijos pasakojimo dalis.
Jei norite istorinio charakterio sagos, atkreipkite dėmesį į korozo sagas, naudojamas daugiau nei šimtmetį, arba į klasikines metalines sagas su reljefine emblema – uniformų sagų paveldėtojas.
Sagos bulgarų tradicijoje
Bulgarų liaudies kostiume sagos ir užsegimai taip pat turi ypatingą vietą. Sidabrinės ir metalinės sagos, diržų sagtys „pafti“ ir įvairūs dekoratyviniai užsegimai buvo šventinio drabužio dalis ir dažnai perduodami iš kartos į kartą. Jie rodo, kad ir Bulgarijoje saga buvo kartu praktiškas daiktas ir priklausymo, turtingumo bei skonio ženklas.
Polkom – tradicija ir šiuolaikinė gamyba
Polkom – Bulgarijos sagų gamintojas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį. Siūlome sagas iš natūralių, sintetinių ir metalinių medžiagų, taip pat gaminame pagal jūsų dizainą – ir su logotipu bei reljefine emblema. Siųskite užklausą ir pagaminsime pavyzdį jūsų kolekcijai.
