Gamintojas · Mados ir namų aksesuarai
Reglamentas 1007/2011 yra Europos Sąjungos teisės aktas, nustatantis, kaip turi būti žymima tekstilinių gaminių sudėtis, parduodamų ES rinkoje. Jis reikalauja etiketės ar žymėjimo, kuriame procentais nurodoma pluoštų sudėtis, naudojant tik oficialų sąrašą, ir etiketės kalba turi būti tos valstybės, kurioje gaminys parduodamas. Reglamentas nereikalauja plovimo simbolių, dydžio ar kilmės šalies nurodymo.
Kas yra Reglamentas 1007/2011
Pilnas pavadinimas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilinių pluoštų pavadinimų ir su jais susijusio tekstilinių gaminių sudėties ženklinimo. Jis pakeitė kelias ankstesnes direktyvas ir galioja nuo 2012 m. gegužės 8 d. Kaip reglamentas, jis tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse be papildomo nacionalinio įgyvendinimo.
Kokius gaminius apima
- Tekstilės produktus – žaliavas, pusgaminius ir galutinius gaminius, sudarytus iš tekstilinių pluoštų;
- Produktus, kurių sudėtyje yra bent 80 % tekstilinių pluoštų pagal svorį;
- Užtiesalus baldams, skėčiams ir markizėms, jei tekstilės dalis sudaro bent 80 %;
- Daugiasluoksnių grindų dangų, čiužinių ir stovyklavimo prekių tekstilės dalis, tam tikromis sąlygomis;
- Tekstilės dalis, įmontuotas į kitus gaminius, jei jų sudėtis nurodoma.
Reglamentas netaikomas gaminiams, perduodamiems namų darbininkams ar nepriklausomoms įmonėms apdirbti be nuosavybės perdavimo, taip pat individualiai siuvamiems užsakymams. V priede pateiktas produktų sąrašas, kuriems ženklinimas neprivalomas.
Pagrindiniai Reglamentas 1007/2011 reikalavimai
1. Tik oficialūs pavadinimai
Sudėtis turi būti nurodyta pagal I priedo sąrašą – pavyzdžiui, medvilnė, vilna, poliesteris, viskozė, elastanas. Kiti pavadinimai nėra leidžiami nei kaip pagrindinis aprašymas, nei kartu su oficialiu. Prekės ženklas gali būti nurodytas prieš arba po oficialaus pavadinimo.
2. Procentai pagal svorį
Pluoštai nurodomi procentais nuo gryno svorio, mažėjančia tvarka. Tik gaminiai, pagaminti iš vieno pluošto, gali būti pažymėti „100 %“, „grynas“ arba „visiškai“. Reglamentas leidžia tam tikras tolerancijas, leidžiančias nedidelius nukrypimus tarp deklaruotos ir faktinės sudėties.
3. Etiketė arba žymėjimas
Gaminys turi būti pažymėtas etikečių ar žymėjimu prieš pateikiant rinkai. Etiketė turi būti patvari, lengvai įskaitoma, matoma ir prieinama, o jei atskira – tvirtai pritvirtinta. Dėl to sudėtis dažniausiai nurodoma siūtuose tekstiliniuose etiketėse, o ne popieriniuose, kurie gali būti nuplėšiami.
4. Kalba
Etiketė turi būti oficialia tos valstybės narės kalba arba kalbomis, kurioje gaminys pateikiamas vartotojui, nebent valstybė numatė kitaip. Lietuvoje tai reiškia sudėties nurodymą lietuvių kalba.
5. Santrumpos neleidžiamos
Etiketėje negalima naudoti santrumpų, tokių kaip „PES“ ar „CO“, pluoštų pavadinimams, išskyrus tam tikrus atvejus prekybos dokumentuose, kur santrumpos paaiškinamos. Vartotojui skirtose etiketėse turi būti pilni pavadinimai.
6. Vienodas šriftas
Pavadinimai ir procentai turi būti rašomi vienodu dydžiu, stiliumi ir šriftu, aiškiai matomi. Negalima, pavyzdžiui, „5 % medvilnės“ rašyti didesniu šriftu, o „95 % poliesterio“ – mažesniu.
Specialūs atvejai
- Daugiasluoksniai gaminiai – jei gaminys susideda iš dviejų ar daugiau dalių su skirtinga sudėtimi (išorė, pamušalas, užpildas), sudėtis nurodoma kiekvienai daliai. Dalys, sudarančios mažiau nei 30 % bendro svorio, gali būti nenurodytos, išskyrus pagrindinius pamušalus.
- Gyvūninės kilmės netekstilės dalys – oda, kailis, kaulas ir panašios dalys turi būti pažymėtos fraze „Sudaro netekstilės gyvūninės kilmės dalys“.
- Korseto gaminiai – sudėtis nurodoma pagal dalis, kaip aprašyta IV priede.
- Rinkiniai – du ar daugiau tekstilės gaminių su vienoda sudėtimi, parduodami kaip vienas rinkinys, gali turėti vieną etiketę.
- „Nauja vilna“ – terminas vartojamas tik tam tikromis sąlygomis vilnai, kuri nebuvo perdirbta.
Kas atsako už etiketę
Gamintojas, pateikiantis gaminį ES rinkai, užtikrina etiketės buvimą ir tikslumą. Jei gamintojas nėra ES, atsakomybė tenka importuotojui. Platintojas laikomas gamintoju, jei gaminį pateikia savo vardu ar prekės ženklu, pats deda etiketę arba keičia jos turinį. Visi tiekimo grandinės dalyviai turi užtikrinti, kad sudėties informacija būtų prieinama ir pardavimo metu.
Ką Reglamentas 1007/2011 nereikalauja
| Informacija | Reikalavimas pagal reglamentą | Praktikoje |
|---|---|---|
| Pluoštų sudėtis | Privaloma | Siūtas sudėties etiketė |
| Plovimo simboliai | Neprivalomi | ISO 3758 standartizuota savanoriška praktika |
| Dydis | Neprivalomas | Nurodo prekės ženklas |
| Kilmės šalis | Neprivaloma | Savanoriška ES, privaloma kai kuriose išorinėse rinkose |
| Gamintojo pavadinimas ir adresas | Ne pagal šį reglamentą | Reikalaujama pagal bendrąsias produktų saugos taisykles |
Reglamentas ir sudėtinės etiketės
Praktikoje reikalavimai įgyvendinami naudojant sudėtines etiketes, kurios siuvamos prie gaminio ir kuriose sudėtis pateikiama visomis reikalingomis kalbomis, o priežiūros simboliai – vieną kartą. Medžiaga turi atlaikyti skalbimą, kad tekstas liktų įskaitomas. Dažniausiai naudojamos satino ir taftos etiketės su terminio perdavimo spauda; kai kuriems gaminiams naudojamos ir tekstilinės etiketės iš kitų medžiagų. Visą sprendimų asortimentą rasite etiketės kategorijoje.
Reglamentas periodiškai peržiūrimas, ES svarstomos naujovės, susijusios su skaitmeniniu ženklinimu ir tvarumu. Prieš paleidžiant naują kolekciją rekomenduojama pasitikrinti galiojančią konsoliduotą versiją oficialiame ES teisės registre.
Polkom – gamintojas, atitinkantis reglamento reikalavimus
Polkom yra gamintojas iš Sofijos, siūlantis etiketes ir aksesuarus mados, baldų, avalynės ir rankinių pramonei su daugiau nei 30 metų patirtimi. Padedame sudėties ir kalbų išdėstyme, gaminame sudėtines etiketes su jūsų logotipu, siūlome pavyzdžius prieš seriją ir pristatymą ES. Siųskite užklausą per Kontaktų puslapį.
